Priimtas naujos redakcijos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas: kokios naujovės laukia?
2023 m. gruodžio 23 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, kuris pasipildė naujovėmis, aktualiomis daugeliui.
Viena pagrindinių naujienų – išplėstas draudžiamų transporto priemonių ratas, įtraukiant į jų sąrašą ir neregistruojamas transporto priemones, jei pagal technines charakteristikas jos atitinka tokius kriterijus: didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/h arba kurių didžiausias grynasis svoris – daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis – daugiau kaip 14 km/h. Įstatyme nedetalizuojamas šių transporto priemonių apdraudimo procesas, tad praktikoje bus ieškoma sprendimų kaip jas apdrausti.
Kitas reikšmingas pasikeitimas, susijęs su naujomis nuostatomis dėl pareigos sudaryti draudimo sutartį: už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas atitinkamose valstybės informacinėse sistemose, registruose ir duomenų bazėse transporto priemonės savininku nurodytas asmuo. Jeigu transporto priemonė neregistruota, už draudimo sutarties sudarymą atsakingas paskutinis žinomas transporto priemonės savininkas (kai nėra žinomas paskutinis jos savininkas, atsakingu tampa transporto priemonės valdytojas).
Dar vienas svarbus pokytis – padidintos draudimo sumos iki 6.450.000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1.300.000 eurų dėl žalos turtui.
Kitas svarbus aspektas – pakeistos nuostatos dėl draudimo sutarties statuso pardavus transporto priemonę. Nuo šiol numatyta pareiga naujam transporto priemonės savininkui sudaryti naują privalomojo draudimo sutartį, tačiau taip pat palikta galimybė perduoti draudimo dokumentus naujajam transporto priemonės savininkui. Apie tokį dokumentų perdavimą turi būti nurodyta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje. Aktualu tai, kad draudikui išlieka teisė susigrąžinti iš naujo transporto priemonės savininko išmokėtas sumas, jei naujas transporto priemonės savininkas nesudarė naujos draudimo sutarties, kaip to reikalauja įstatymas.
Dar viena aktuali naujovė – pasikeitusi eismo įvykio sąvoka, kuri nuo taikytos iki šiol skiriasi tuo, kad eismo įvykiui, dėl kurio turės būti atlyginama žala, priskirti ir įvykiai su stovinčia transporto priemone. Iš esmės, nuo šiol draudžiamuoju įvykiu bus laikomas bet koks transporto priemonės naudojimas eismo įvykio metu atitinkantis jos, kaip transporto priemonės, funkciją, nepriklausomai nuo transporto priemonės charakteristikų ir vietovės, kurioje naudojama transporto priemonė, ir nuo to, ar ji stovi vietoje, ar juda, lėmęs šios transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, kuriam įvykus pagal įstatymą turi būti išmokama draudimo išmoka.
Be visa to, naujos redakcijos įstatyme nustatyta pareiga įprastinę draudimo sutartį įteikusiam draudimo dokumentų pardavėjui, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki įprastinės draudimo sutarties termino pabaigos, informuoti draudėją SMS arba elektroninio pašto adresu apie įprastinės draudimo sutarties termino pabaigą.
Kalbant apie pagrindines šio įstatymo naujienas, taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į naują nuostatą dėl elektroninės eismo įvykio deklaracijos. Nuo šiol vienintelė pripažįstama elektroninės eismo įvykio deklaracijos forma – mūsų biuro administruojamomis informacinių technologijų priemonėmis užpildyta deklaracija platformoje DRAUDIMOĮVYKIAI.LT.
Plačiau apie šias bei kitas naujoves bei pasikeitimus skaitykite naujos redakcijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme, kurį rasite čia.