PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro
2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1K-171

REKOMENDACIJOS DĖL EISMO ĮVYKIO METU PADARYTOS NETURTINĖS ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMO

1. Rekomendacijos dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo (toliau – Rekomendacijos) taikytinos transporto priemonių valytojų civilinės atsakomybės draudikui (toliau – draudikas), jo atstovui pretenzijoms dėl padarytos žalosnagrinėti ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau – Biuras), kai pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą kyla pareiga mokėti draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos.

2. Rekomendacijose  vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“.

3. Nustatant konkretų neturtinės žalos dydį atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti ar Biuras turi atsižvelgti į kompetentingų institucijų išduotais dokumentais pagrįstus kriterijus – sveikatos sutrikdymo mastą, laikinojo nedarbingumo trukmę, neįgalumo lygį, dalyvumo lygį, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį, sužalojimo pasekmes, mirties faktą ir priežastis, nukentėjusio trečiojo asmens ar žuvusiojo kaltę ar didelį neatsargumą ir kitus panašius kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui. Mirties atveju atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalosnagrinėti ar Biuras turi vertinti nukentėjusio trečiojo asmens individualų ryšį su mirusiuoju iki jo mirties (emocinį artumą, rūpinimąsi, bendravimą ir panašaus pobūdžio ryšį) ir asmens mirties poveikį nukentėjusiam trečiajam asmeniui (emocinę įtampą, dvasinį sukrėtimą ir kitas piniginės išraiškos neturinčias pasekmes).

4. Rekomenduojama nustatyti tokius neturtinės žalos dydžius:

4.1. esant fiziniam skausmui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui – iki 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA);

4.2. esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį:

4.2.1. iki 1 mėnesio – iki 4 MMA;

4.2.2. nuo 1 iki 3 mėnesių – iki 5 MMA;

4.2.3. nuo 3 iki 6 mėnesių – iki 6 MMA;

4.2.4. virš 6 mėnesių – iki 8 MMA;

4.3. esant sunkiam sveikatos sutrikdymui – iki 12 MMA;

4.4. papildomą dydį prie Rekomendacijų 4.1–4.3 papunkčiuose nurodytų dydžių pridedant:

4.4.1. kai nukentėjęs trečiasis asmuo neteko 45–55 procentų dalyvumo arba kai nustatytas lengvas neįgalumo lygis, arba kai nustatytas ketvirtas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygis, – 25 procentus;

4.4.2. kai nukentėjęs trečiasis asmuo neteko 60–70 procentų dalyvumo arba kai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, arba kai nustatytas trečias individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygis, – 50 procentų;

4.4.3. kai nukentėjęs trečiasis asmuo neteko 75–100 procentų dalyvumo arba kai nustatytas sunkus neįgalumo lygis, arba kai nustatytas pirmas arba antras individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygis, – 100 procentų;

4.5.  mirties atveju – iki 30 MMA dydį neturtinei žalai vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui, turinčiam teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, atlyginti.