Vykstantiems į užsienį

Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis suteikia draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse bei Šveicarijoje. Vykstant į minėtas šalis, pakanka turėti pagal įprastinę draudimo sutartį išduotą draudimo liudijimą, kuris galioja visose Europos ekonominės erdvės valstybėse bei Šveicarijoje ir kiekvienoje iš šių valstybių suteikia tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja šios šalies teisės aktai.

Įprastinės draudimo sutarties liudijimo taip pat pakanka vykstant į šalis, kurios pagal susitarimus yra priskiriamos valstybėms, kurių transporto priemonėms yra panaikinamas draudimo tikrinimas, t. y. Andorą, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją, Juodkalniją ir Jungtinę Karalystę.

Žalioji kortelė (pagal įprastinę privalomojo draudimo sutartį išduodamas tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas) suteikia draudimo apsaugą žaliosios kortelės sistemos valstybėse. Svarbu atkreipti dėmesį, kad žalioji kortelė negalioja tose valstybėse, kurių kodai (žaliojoje kortelėje, 8 lauke) išbraukti.

Nuo 2023 m. birželio 30 d. suspendavus Rusijos ir Baltarusijos narystę žaliosios kortelės sistemoje, Rusijoje ir Baltarusijoje nebegalioja kitų šalių draudimo bendrovių išduotos žaliosios kortelės, todėl vykstant į Rusiją pasienyje reikia įsigyti čia galiojantį vietinį civilinės atsakomybės draudimą, o į Baltarusiją – sudaryti pasienio draudimo sutartį arba įsigyti šioje šalyje galiojantį vietinį civilinės atsakomybės draudimą. Plačiau apie tai skaitykite čia.

Nukentėjus eismo įvykiuose kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse ar Šveicarijoje, draudimo bendrovė patirtą žalą atlygina pagal tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisės aktuose numatytas draudimo sumas arba pagal Lietuvos įstatyme numatytas draudimo sumas, jei jos yra didesnės.

Nukentėjus eismo įvykiuose kitose žaliosios kortelės sistemos valstybėse (ne Europos ekonominės erdvės valstybėse ar Šveicarijoje), draudimo bendrovė patirtą žalą atlygina pagal tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisės aktuose numatytas draudimo sumas.

Visų žaliosios kortelės sistemos valstybių draudimo sumos nurodytos čia.

Taip pat svarbu žinoti:

Ką turėčiau daryti įvykus eismo įvykiui kitoje šalyje?

Pirmiausia, apie eismo įvykį (nepaisant to, ką sako kitas eismo įvykio dalyvis) nedelsiant praneškite policijai. Tais atvejais, kai yra sužeistų ar žuvusių asmenų, policiją kviesti yra būtina. Jei eismo įvykio valstybėje galioja praktika, kad policijos pareigūnai nevyksta į eismo įvykio vietą, net ir tokiu atveju tikslinga skambinti jiems ir teirautis, kaip derėtų elgtis.

Antra, tiksliai užsirašykite šiuos duomenis: kitos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valstybinį numerį, registracijos valstybę (jei turite galimybę, valstybinį numerį nufotografuokite), transporto priemonės vairuotojo ir transporto priemonės savininko (jeigu skiriasi) vardą, pavardę bei adresą. Būtinai užsirašykite draudimo kompanijos, apdraudusios kitos transporto priemonės vairuotojo civilinę atsakomybę, duomenis (draudimo kompanijos pavadinimą, adresą), taip pat draudimo liudijimo ir žaliosios kortelės seriją bei numerį. Jei įmanoma, paprašykite kito vairuotojo pateikti jo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopiją. Jūs pats kitiems eismo įvykio dalyviams parodykite savo turimą draudimo liudijimą (žaliąją kortelę) ir pateikite kitus reikiamus duomenis apie save bei savo transporto priemonę.

Trečia, nufotografuokite eismo įvykio vietą ir nubraižykite jo schemą. Jei yra eismo įvykio liudininkų, susirinkite informaciją apie eismo juos (vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys, kuriais būtų galima su jais susisiekti). Jeigu policija nevyksta į eismo įvykio vietą, būtina pildyti eismo įvykio deklaraciją („European Accident Statement”), kurioje nurodomos visos svarbios eismo įvykio aplinkybės bei nubraižoma eismo įvykio schema. Šio dokumento pildymas – įprasta procedūra, todėl tikėtina, kad ir kitas eismo įvykio dalyvis turės tokį dokumentą. Eismo įvykio deklaracijos tekstas vienodas visomis kalbomis, todėl pažiūrėję į lietuvišką jos variantą, žinosite kita kalba pateiktų laukų reikšmes. Atkreipiame dėmesį, kad eismo įvykio deklaracijos pildymas nereiškia, jog Jūs pripažįstate savo atsakomybę dėl eismo įvykio. Pasirašydami eismo įvykio deklaraciją, Jūs patvirtinate eismo įvykio aplinkybes, kurios vėliau bus svarbios sprendžiant, kas atsakingas dėl eismo įvykio ir kas turėtų atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą. Vis dėlto, rekomenduojame įsitikinti, kad suprantate informaciją, kurią įrašė kitas eismo dalyvis. Patarimus kaip pildyti eismo įvykio deklaraciją rasite čia.

Kaip veikia žaliosios kortelės sistema?

Žaliosios kortelės sistema – tai tarptautinė transporto priemonių draudimo sistema, kurios tikslas palengvinti transporto priemonių judėjimą tarp valstybių, sudarant sąlygas keliauti per 46 žaliosios kortelės sistemos valstybių teritorijas, atskirai nesidraudžiant kiekvienoje iš jų, o įvykus eismo įvykiui užtikrinti, kad nukentėjusiems asmenims bus atlyginta žala pagal šalies, kurioje įvyko eismo įvykis, nacionalinius teisės aktus.

Žaliosios kortelės sistemą koordinuoja visų šiai sistemai priklausančių valstybių nacionalinių draudikų biurų įkurta Biurų taryba (Council of Bureaux).

Vadovaujantis bendra tarptautinės draudimo sistemos tvarka, nei vienos valstybės draudimo bendrovė negali drausti kitose valstybėse registruotų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės žaliąja kortele.

Kiekvienoje žaliosios kortelės sistemos valstybėje pripažįstamos kitų šios sistemos valstybių nacionalinių draudikų biurų vardu išduotos žaliosios kortelės. Ši taisyklė negalioja tų šalių draudikų biurų vardu išduotoms žaliosioms kortelėms, kurių biurų narystė žaliosios kortelės sistemoje yra suspenduota.

Svarbiausi žaliosios kortelės sistemos veikimo principai išdėstyti Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatuose (Internal Regulations), kuriuos anglų kalba galite rasti čia.

Ką daryti, jei aš nesuprantu policijos pareigūnų?

Paaiškinkite, kad Jums reikalingas vertėjas. Tai ypač svarbu kai kuriose ne Europos ekonominės erdvės valstybėse, kuriose už eismo įvykį atsakingą asmenį policijos pareigūnai nustato būtent įvykio vietoje.

Paprašykite, kad policija pateiktų savo kontaktus – juos užsirašykite.

Patariame neprisiimti atsakomybės, kai nėra akivaizdu kas kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, ir nepasirašyti jokių dokumentų, išskyrus eismo įvykio deklaraciją („European Accident Statement”). Jei Jums nėra suprantamas dokumento, kurį Jūsų prašo pasirašyti, turinys, nepasirašykite jo ir reikalaukite, kad jis būtų paaiškintas. Jei Jūsų reikalauja pasirašyti dokumentą, kurio teksto nesuprantate, įrašykite „Sign, but do not understand” („Pasirašau, bet nesuprantu“). Jei manote, kad dokumentuose informacija Jūsų atžvilgiu yra surašyta neteisingai, tačiau Jūsų pasirašymo reikalaujama, įrašykite tekstą „Sign, but do not agree” („Pasirašau, bet nesutinku“).

Kaip kompensuojama žala, patirta eismo įvykio ne Lietuvoje metu?

Jei eismo įvykyje nukentėjote nuo vairuotojo, kurio transporto priemonę yra apdraudusi Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos draudimo bendrovė, kuri turi atstovą Lietuvoje, Jūs galite kreiptis tiesiogiai į jo draudimo bendrovę eismo įvykio šalyje arba į šios draudimo bendrovės atstovą Lietuvoje, kai grįšite namo. Vienu atveju – kaltininko draudimo bendrovė, kitu – jos atstovas Lietuvoje – administruos ir atlygins Jūsų patirtą žalą.

Jei eismo įvykyje nukentėjote nuo vairuotojo, kurio transporto priemonę yra apdraudusi Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo bendrovė, kuri neturi atstovo Lietuvoje, Jūs galite kreiptis tiesiogiai į kaltininko draudimo bendrovę arba į mūsų Biurą.

Jei nukentėjote eismo įvykyje Europos ekonominės erdvės valstybėje nuo vairuotojo, kurio transporto priemonė eismo įvykio metu buvo nedrausta, tačiau registruota Europos ekonominės erdvės valstybėje, dėl žalos atlyginimo klausimų galite kreiptis tiesiogiai į mūsų Biurą.

Jeigu eismo įvykį Europos ekonominės erdvės valstybėje sukėlęs vairuotojas ir jo vairuota transporto priemonė nenustatyta, dėl žalos atlyginimo galite kreiptis į mūsų Biurą.

Nukentėjus tiek užsienio, tiek Europos ekonominės erdvės valstybėje nuo kaltininko, kurio transporto priemonė buvo apdrausta Šveicarijos draudimo bendrovėje, neturinčioje atstovo Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo klausimų turite kreiptis tiesiogiai į kaltininko draudimo bendrovę arba eismo įvykio šalies nacionalinį draudikų biurą.

Nukentėjus tiek užsienio, tiek Europos ekonominės erdvės valstybėje nuo kaltininko, kurio transporto priemonė buvo apdrausta šalyje, pasirašiusioje susitarimą dėl draudimo apsaugos pripažinimo pagal transporto priemonės valstybinio numerio ženklą, t. y. Andoroje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Serbijoje, Juodkalnijoje ir Jungtinėje Karalystėje, dėl žalos atlyginimo klausimų taip pat turite kreiptis tiesiogiai į kaltininko draudimo bendrovę arba eismo įvykio šalies nacionalinį draudikų biurą.

Jei nukentėjote užsienio valstybėje nuo vairuotojo, kurio transporto priemonė yra nedrausta – žalos atlyginimo klausimus turite spręsti šalyje, kurioje įvyko eismo įvykis.

Nukentėjus tiek užsienio, tiek Europos ekonominės erdvės valstybėje nuo kaltininko, kurio transporto priemonė buvo apdrausta užsienio valstybės draudimo bendrovėje, žalos atlyginimo klausimus turite spręsti šalyje, kurioje įvyko eismo įvykis.

Jei nukentėjote užsienio valstybėje, nuo toje šalyje apdraustos transporto priemonės vairuotojo, apie eismo įvykį praneškite kaltininko draudimo bendrovei, kurios duomenis galite gauti iš jo. Jei kaltininkas negali pateikti duomenų apie draudiką arba yra iš kitos šalies, nei šiuo metu esate, apie eismo įvykį praneškite eismo įvykio šalies nacionaliniam draudikų biurui (aktualiausius visų nacionalinių draudikų biurų adresus bei telefono numerius rasite čia). Nacionalinis draudikų biuras Jums patars į ką reikėtų kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo. Rekomenduojame neišvykti iš eismo įvykio šalies tol, kol neišsiaiškinsite joje patirtos žalos atlyginimo tvarkos (kai kuriose šalyse žala atlyginama tik tuo atveju, kai draudimo kompanijos arba nacionalinio draudikų biuro atstovas apžiūri Jūsų sugadintą transporto priemonę). Norint, kad žalos atlyginimo klausimai spręstųsi sklandžiai, reikėtų paisyti bendros taisyklės – laikytis Jūsų žalą administruojančios draudimo bendrovės ar nacionalinio draudikų biuro nurodymų ir pateikti jiems žalos padarymą įrodančius dokumentus. Bet kokiu atveju, dėl patarimo žalos atlyginimo klausimais visuomet galite kreiptis ir į mūsų Biurą.

Kas yra žaliosios kortelės sistema?

Žaliosios kortelės sistema – priemonė, skirta užtikrinti, jog šios sistemos valstybėse eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui padaryta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykį sukėlęs asmuo yra toje šalyje registruotas ar atvykęs iš kitos šalies.

1949 m. sukurtai žaliosios kortelės sistemai šiandien priklauso 46 valstybės, atstovaujamos 46 nacionalinių draudikų biurų. Lietuva, atstovaujama Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, šios sistemos nare tapo 2003 m. spalio 15 dieną.

Žaliosios kortelės sistema turi dvejopą tikslą:

  • supaprastinti sienų kirtimą: išvengti būtinybės vairuotojui gauti draudimo apsaugą kiekvienoje iš 46 valstybių narių. Kertantis sieną vairuotojas yra atleidžiamas nuo pareigos apsidrausti nacionaliniu privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu šalyje, į kurią ketina įvažiuoti, jei tik turi žaliąją kortelę. Žalioji kortelė prilygsta lankomoje šalyje išduotai bei pagal tos šalies įstatymus sudarytai transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčiai;
  • palengvinti žalų administravimą: užtikrinti, kad eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui nebūtų pablogintos žalos atlyginimo sąlygos dėl to, kad jis eismo įvykio metu nukentėjo ne nuo toje šalyje registruotos transporto priemonės vairuotojo, o nuo atvykusio iš kitos šalies.

Žaliosios kortelės sistemos koordinatoriaus funkcijas vykdo visų sistemai priklausančių valstybių nacionalinių draudikų biurų įkurta Biurų taryba. Biurų tarybos būstinė yra Briuselyje. Svarbiausi žaliosios kortelės sistemos veikimo principai išdėstyti Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatuose, kuriuos anglų kalba galite rasti čia.

Žaliosios kortelės sistemos valstybės: Airija, Albanija, Andora, Austrija, Azerbaidžanas, Baltarusija*, Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Čekija, Danija, Jungtinė Karalystė, Estija, Graikija, Iranas**, Islandija, Ispanija, Italija, Juodkalnija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Makedonija, Malta, Marokas, Moldova, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Rusija*, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Tunisas, Turkija, Ukraina, Vengrija, Vokietija.

* nuo 2023 m. birželio 1 d., nutraukus sutartis su Rusija ir Baltarusija, šių šalių draudimo bendrovių išduotos žaliosios kortelės nebegalioja Lietuvoje ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, o nuo 2023 m. birželio 30 d., suspendavus Rusijos ir Baltarusijos narystę  žaliosios kortelės sistemoje, šių šalių draudimo bendrovių išduotos žaliosios kortelės nebegalioja ir visose kitose žaliosios kortelės sistemos valstybėse.

** nuo 2024 m. sausio 1 d., suspendavus Irano narystę žaliosios kortelės sistemoje, šios šalies draudimo bendrovių išduotos žaliosios kortelės nebegalios visose kitose žaliosios kortelės sistemos valstybėse.